Jau niekam nekelia nuostabos kiek daug statybų vyksta šiuo metu, ir atrodo nauji pastatai statomi visur, kur tik yra laisvas žemės plotas. Ne išimtis ir Lietuvos miestų centrai ar senamieščiai, kuriuose verslo įmonės ar gyventojai vysto įvairius projektus. Visgi planuojantys statybas miesto teritorijose ir ypač senamiesčiuose turėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus dar prieš pradedant statybas. Šiuos dalykus apžvelgiame straipsnyje.
Kas yra archeologiniai tyrinėjimai?
Archeologiniai tyrimai – tai mokslinis praeities žmonių veiklos tyrinėjimas, analizuojant materialinius likučius, tokius kaip artefaktai, žemės sluoksniai, struktūros ar aplinkos duomenys. Šių tyrimų tikslas – suprasti, kaip žmonės gyveno, dirbo senovėje.
Archeologiniai tyrimai gali būti atliekami planuotai teritorijose, kuriose tikimybė rasti senovės gyvenimo liekanas yra didelė, ir tikslingai atliekami kasinėjimai tose vietose.
Neretai su archeologiniais radiniais susiduriama statybvietėse ir ypač miestų bei miestelių teritorijose, kuomet atkasamos buvusių gyvenviečių liekanos, pastatų pamatai, kapavietės ir pan.
Archeologiniai tyrimai statybų kontekste
Statybų kontekste archeologiniai tyrimai yra orientuoti į istorinių ar kultūrinių vertybių, kurios gali būti statybų teritorijose, nustatymą ir įvertinimą. Jie yra itin svarbūs užtikrinant, kad vystymo projektai nesunaikintų reikšmingų kultūros paveldo objektų.
Lietuvoje teisinis reguliavimas yra pakankamai griežtas šiuo klausimu, ir įpareigoja tiek statybų įmones, tiek ir tyrimus atliekančius archeologus laikytis nustatytų teisės aktų.
Taigi kai statybos planuojamos miestų, senamiesčių teritorijose, kuriose aptikti senovės žmonių gyvenimo liekanas tikimybė yra didelė, archeologų įtraukimas į projekto planavimo etapą yra svarbus žingsnis, siekiant sumažinti rizikas statytos projekto įgyvendinimo metu.
Pagrindinės archeologinių tyrimų sudedamosios dalys:
1. Dokumentinė analizė
Istorinių šaltinių, žemėlapių ir dokumentų peržiūra siekiant nustatyti galimą archeologinių radinių buvimą konkrečioje vietovėje. Tokia dokumentų analizė leidžia archeologams identifikuoti žinomas ar numanomas svarbias vietas archeologiniu ar kultūriniu požiūriu.
2. Lauko apžiūros
Vietos apžiūra, kurios metu archeologai ieško matomų žmonių veiklos pėdsakų, tokių kaip keramikos šukės, senovinių pastatų liekanos, laidojimo kalvos ir kt.
3. Archeologiniai kasinėjimai
Kai randama senovės gyventojų veiklos įrodymų, atliekami kasinėjimai, siekiant atskleisti ir užfiksuoti artefaktus.
Šis procesas yra kruopštus procesas – kiekvienas radinys detaliai registruojamas, kad būtų suprasta jo istorinė reikšmė.
4. Analizė ir interpretacija
Po kasinėjimų artefaktai yra valomi, analizuojami ir tiriami laboratorijose.
Remdamiesi šiais duomenimis, archeologai formuoja išvadas apie vietovės istoriją, jos gyventojus ir jų gyvenimo būdą.
5. Dokumentacija ir ataskaitos
Archeologinių tyrimų rezultatai pateikiami ataskaitose, kurios gali būti naudingos statybos sprendimams arba prisidėti prie istorinių žinių gilinimo. Esant reikšmingiems radiniams, tyrimų išvados gali lemti statybos planų korekcijas, siekiant išsaugoti vietovę ar tam tikras jos vietas.
Reikia paminėti ir tai, jog ne visos aukščiau paminėtos archeologinių tyrimų dalys turi būti įgyvendintos, pavyzdžiui, jei žvalgymo metu neaptinkama kultūriškai vertingų sluoksnių, todėl ir kasinėjimų atlikti nereikia. Vistik vienu ar kitu atveju archeologinių tyrimų būtinybę pagrindžiantys dokumentai bei ataskaitos turi būti sutvarkyti ir pateikti atsarkingoms institucijoms, mūsų atveju Lietuvos kūltūros paveldo departamentui.
Archeologinių tyrimų įtaka statybos projekto eigai
Su archeologija statybų procese susidūrusios įmonės jau žino, jog patyrusi archeologų komanda padeda greičiau ir efektyviau spręsti kylančius problemas ar trikdžius statybos eigai. Tiesa, ne visi klausimai gali būti išspręsti vien tik statybų vykdytojo naudai. Susidūrus su archeologija, atsiranda dar vienas veiksnys – viešasis interesas, kurį siekia apsaugoti tiek institucijos, tiek ir archeologai.
Jei atrandami objektai, kurie pripažįstami vertingais, tai gali pakeisti statybų projekto eigą ir įykdymo laikus. Aptikus radinį, visada yra stabdomi darbai statybvietėje iki kol ekspertai įvertins radinius, bei pateiks rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų. Vėliau priklausomai nuo rekomendacijų gali būti suteikiamas leidimas tęsti statybos darbus, arba statybos darbai gali būti stabdomi ilgesniam laikui, jei toje vietoje reikalingi detalieji acheologiniai tyrimai.
Dėl šios priežasties rekomenduojama dirbti su patyrusiomis architektų komandomis, kurios geba ne tik profesionaliai atlikti archeologinius tyrimus, bet ir sutvarkyti reikiamą dokumentaciją, laikytis sutartų terminų, tinkamai įvertinti situacijas ir pan. Dar geriau, jei archeologai yra įtraukiami į statybos projekto planavimo procesą ir iš anksto yra numatomos galimos rizikos, bei joms atitinkamai pasiruošiama, pavyzdžiui suplanuojamas papildomas biudžetas dėl galimų archeologinių tyrimų rizikos; suplanuojami lygiagretūs darbai kituose projektuose, norint išvengti darbuotojų bei technikos prastovų ir t.t.