Žinutė apie siuntą, už kurią „reikia primokėti“, ar stovėjimą, už kurį „nesumokėta“, atrodo įtikinamai, jei tą savaitę tikrai laukiate paketo ar palikote automobilį mieste. Sukčiai tuo ir remiasi. Žinutė parašyta taip, kad paspaustumėte nuorodą greičiau, nei spėsite pagalvoti.
Kaip sukčiai pasiskolina žinomų įmonių vardus
SMS gali ateiti su patikimai atrodančiu siuntėjo vardu, pavyzdžiui, kurjerių bendrovės, banko ar valstybinės įstaigos pavadinimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo, kad sukčiai siunčia vardines SMS su suklastotu siuntėju. Operatoriai blokuoja SMS su nuorodomis į žalingus puslapius, tačiau dalis apgaulingų žinučių vis tiek pasiekia gavėjus.
Kai žinutė atėjo iš paprasto mobiliojo numerio, jį galite patikrinti „NumeriuCentras.lt“ numerių paieškoje: prie numerio matyti, kiek kartų apie jį pranešta dėl galimo sukčiavimo ir ką rašė kiti gavėjai.
Penki ženklai, kad žinutė apgaulinga
- Nuoroda veda į keistą adresą. Pavyzdžiui, DPD primena, kad jos oficialūs puslapiai baigiasi dpd.lt, dpd.com arba dpdgroup.com. Jei adresas baigiasi kuo nors kitu, net kai jame yra žodis „dpd“, tai pavojaus ženklas.
- Prašoma mažos sumos. Keli eurai „už pristatymą“ ar „muitą“ atrodo nereikšmingi, bet tikrasis tikslas yra jūsų kortelės duomenys.
- Skubinama. „Šiandien“, „per 24 valandas“, „kitaip siunta bus grąžinta“.
- Žinutė siunčiama vardu tų, kurie tokių SMS nesiunčia. Vilniaus bendrovė JUDU yra perspėjusi, kad SMS su tiesioginėmis mokėjimo nuorodomis nesiunčia, o „Via Lietuva“ nurodė, kad nesiunčia žinučių apie baudas už vinjetes.
- Žinutė ateina iš paprasto mobiliojo numerio, nors prisistatoma įmone.
Ką daryti gavus tokią SMS
Nespauskite nuorodos ir neatsakinėkite. Jei tikrai laukiate siuntos, atsidarykite kurjerio programėlę arba patys įveskite jo svetainės adresą naršyklėje. Jei abejojate dėl baudos ar mokesčio, pasitikrinkite oficialioje institucijos savitarnoje. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas nurodo, kad už jo paslaugas galima mokėti tik prisijungus prie savitarnos per elektroninę bankininkystę, todėl kortelės duomenų įtartiname puslapyje vesti nereikia.
Nuorodą galima įvertinti jos neatidarius. Perskaitykite adresą žinutėje ir raskite dalį tarp „https://“ ir kito pasvirojo brūkšnio: būtent jos pabaiga parodo, kieno tai svetainė. Adresas, kuriame kurjerio pavadinimas yra tik vienas iš žodžių, o pabaigoje matyti visai kitas domenas, priklauso ne kurjeriui.
Naujausiuose atsiliepimuose matyti, kokiomis žinutėmis ir skambučiais žmonės skundžiasi šiomis dienomis. Pažiūrėti verta prieš ištrinant žinutę: jei tą patį numerį jau aprašė kiti, jums nereikės spėlioti.
Apie apgaulingą žinutę galite pranešti per Nacionalinio kibernetinio saugumo centro formą. Joje nurodomas siuntėjo numeris, gavimo data ir laikas, kuo apsimetė siuntėjas, o prie pranešimo galima pridėti ekrano nuotrauką. Informacija perduodama Ryšių reguliavimo tarnybai.
Jei nuorodą jau paspaudėte
Jei tik atidarėte puslapį, nieko jame neįvedėte ir nieko neatsisiuntėte, uždarykite jį ir ištrinkite žinutę. Jei įvedėte kortelės duomenis ar patvirtinote mokėjimą, iškart skambinkite savo bankui: jis gali užblokuoti kortelę ir bandyti sustabdyti operaciją. Policijai praneškite per epolicija.lt ir pridėkite žinutės ekrano nuotrauką bei puslapio adresą.