Ar apsimoka visas namų grindis kloti plytelėmis?

Jonas pradeda planuoti savo svajonių namo įrengimą. Sklaido „Pinterest“, naršo interjero žurnaluose. Ir ką jis mato? Ištisinės, vientisos grindys. Viskas išklota didžiulėmis, pilkomis, betono imitacijos plytelėmis. Svetainė, virtuvė, koridorius… palaukite, net ir miegamasis! Atrodo stulbinančiai. Švaru, modernu, vientisa. Bet tada Jonui į galvą ateina mintis – palauk, čia gi Lietuva. Ar nebus taip, kad lapkričio rytą atsikėlus kojos prišals prie grindų? Ar namai nevirs šaltu, nejaukiu akvariumu, kuriame aidi kiekvienas žingsnis?

Tas amžinas klausimas – praktiškumas prieš jaukumą. Esame įpratę manyti, kad namai turi būti šilti, o šilumą ir jaukumą mums simbolizuoja medis, na, ar bent jau laminatas. Bet tada į namus atkeliauja šuo, grįžtantis iš lauko purvinomis letenomis. Arba vaikai, kurie nuolat kažką laisto, barsto ir trina. Laminatas išsipučia, medis braižosi. Ir tada tos „šaltos“ grindų plytelės staiga pradeda atrodyti kaip genialus išsigelbėjimas. Taigi, ar įmanoma visur namuose kloti plyteles ir nesijausti lyg gyventum baseino persirengimo kambaryje? Panagrinėkime šį reikalą.

Kietas reikalas ar amžinas šaltis?

Didžiausias mitas, sklandantis apie plyteles grindims, yra jų šaltumas. Ir taip, tai tiesa, jei kalbame apie senos statybos butą su radiatoriais ant sienų. Tokiu atveju kloti plyteles svetainėje būtų… na, drąsus sprendimas. Bet būkime atviri: kas šiais laikais stato naują namą ar daro kapitalinį remontą be grindinio šildymo? Lietuvoje tai tapo beveik standartu, ypač A++ energinės klasės namuose. O dabar – fizikos pamokėlė. Plytelės (keraminės ar akmens masės) yra absoliučiai geriausias šilumos laidininkas. Jos puikiai sugeria šilumą iš po jomis esančių vamzdelių ir lėtai, tolygiai ją atiduoda aplinkai. Tuo tarpu medis ar laminatas veikia kaip izoliatorius – jie stabdo šilumos sklidimą. Taigi, ironiška, bet šiuolaikiniuose lietuviškuose namuose grindys, išklotos plytelėmis, dažnai būna pačios šilčiausios.

Tas jausmas, kai išmeti lėkštę…

Gerai, šilumos problemą išsprendėme. Bet yra kitas aspektas – kietumas. Plytelės yra kietos. Labai kietos. Tai reiškia, kad jei iš rankų išslys stiklinė ar mėgstamiausias puodelis, rezultatas bus vienas – šukės. Garantuotai. Jei ant jų nukris telefonas… geriau apie tai negalvoti. Tai nėra atlaidus paviršius. Ir dar – akustika. Atviro išplanavimo erdvėse, kurios dabar tokios populiarios Vilniaus Naujamiesčio loftuose ar naujuose kotedžuose, garsas nuo plytelių atsimuša kitaip. Žingsniai labiau aidi. Šuns nagų kaukšėjimas gali pradėti erzinti. Tai nėra tas minkštas, garsą sugeriantis paviršius kaip kilimas ar medis. Tai yra kaina, kurią mokame už ilgaamžiškumą. Ar verta? Na, priklauso nuo to, kaip dažnai mėtote daiktus.

„Valytojos svajonė“ – ar tikrai?

Visi sako, kad plyteles valyti – vienas malonumas. Ir tai 90% tiesa. Šeštadienio vakarą išsiliejo raudonas vynas? Jokio streso. Skirtingai nei ąžuolo parketlentės, plytelės jo nesugers ir neliks dėmės. Šuo parbėgo murzinomis letenomis? Vienas šluostės brūkštelėjimas, ir problema išspręsta. Šiuo atžvilgiu, ypač auginant vaikus ar gyvūnus, tai yra neprilygstamas variantas. Bet. Ar kas nors pagalvoja apie siūles? Tarpelius? Tą velnio išradimą – glaistą? Jei koridoriuje išsirenkamos nuostabios šviesiai pilkos grindų plytelės ir prie jų priderinamas baltas glaistas… po metų tas glaistas bus juodas. Arba gelsvas. Jis reikalauja priežiūros. Jį reikia impregnuoti. Kartais – šveisti dantų šepetėliu. Taigi, pats plytelės paviršius yra svajonė, bet tarpeliai gali tapti galvos skausmu. Patarimas – rinktis tamsesnį glaistą arba epoksidinį, kuris negeria purvo.

Dizaino (ne)galimybės: kai visur vienoda

Iškloti visą namo plotą tomis pačiomis plytelėmis – nuo tambūro iki miegamojo? Tai tikrai sukuria vientisumo jausmą. Erdvė atrodo didesnė, švaresnė, ypač jei laikomasi minimalistinio stiliaus. Bet ar nebus nuobodu? Ar namai netaps panašūs į kokį nors oro uosto terminalą ar, neduokdie, ligoninės palatą? Anksčiau tai buvo pagrįsta baimė. Bet dabar? Pasiūla salonuose, kai ateina metas pirkti plyteles, yra tiesiog beprotiška. Galima rasti plytelių, kurios atrodo identiškai kaip sendintos ąžuolo lentos. Taip identiškai, kad reikia paliesti ranka, kad suprastum, jog tai ne medis. Akmens imitacija, betono imitacija, madingos terrazzo stiliaus plytelės… Galima turėti medžio jaukumo vaizdą ir plytelių praktiškumą. Pasirinkimas Lietuvos rinkoje yra milžiniškas, todėl „nuobodumo“ argumentas jau nebegalioja.

Miegamasis – šventa vieta ar baseino filialas?

Štai čia ir yra tikrasis išbandymas. Gerai, koridorius – suprantama. Virtuvė, vonia – akivaizdu. Svetainė – galbūt. Bet miegamasis? Tai vieta, kur dauguma lietuvių brėžia liniją ir sako stop. Miegamasis skirtas poilsiui, jaukumui. Pirmas žingsnis iš lovos ryte… norisi jį padėti ant kažko minkšto, šilto. Purus kilimas, natūralus medis. Žengti ant kieto, nors ir šildomo, keraminio paviršiaus… jaučiasi kitaip. Tai labiau psichologinis barjeras. Atrodo per šalta, per steriliai. Tačiau mados keičiasi. Moderniuose interjeruose, ypač vientiso stiliaus namuose, vientisos grindys ir miegamajame tampa vis dažnesniu reiškiniu. Galbūt tai tik įpročio reikalas? Pridėjus kelis minkštus kilimėlius prie lovos, problema išsisprendžia.

Grindinis šildymas: geriausias plytelių draugas

Apie tai reikia pakalbėti dar plačiau. Būtent ši technologija – šildomos grindys – totaliai pakeitė žaidimo taisykles plytelėms Lietuvoje. Anksčiau jos buvo skirtos tik voniai ir virtuvei. Dabar jos skirtos gyvenimui. Ir viskas dėl to, kad plytelės turi didelę šiluminę masę. Ką tai reiškia? Jos įkaista galbūt lėčiau nei radiatorius, bet jos sukaupia šilumą ir vėliau ją spinduliuoja lėtai ir tolygiai po visą patalpą. Tai neįtikėtinai efektyvu. Laminatas, priešingai, yra prastas laidininkas. Tenka „stumti“ šilumą per jį. Medis gali deformuotis nuo nuolatinių temperatūros pokyčių. O plytelės? Jos mėgsta šilumą. Taigi, mūsų A++ energinės klasės realybėje plytelės grindims yra ne tik dizaino, bet ir inžinerinis sprendimas, padedantis taupyti energiją.

Kiek tai kainuoja? Pradinė investicija vs. ilgalaikė nauda

Pakalbėkime apie pinigus. Tai tikrai nėra biudžetinis variantas. Jei nusprendžiama pirkti plyteles, ypač didelio formato (pavyzdžiui, 120×60 cm) ar kokybiškas itališkas imitacijas, kaina už kvadratinį metrą gali būti nemaža. Bet tai dar ne viskas. Didžiausias smūgis piniginei – darbas. Plytelių klojimas, ypač didelio formato, reikalauja labai aukštos kvalifikacijos meistro. Tai lėtas, kruopštus darbas. Reikia idealaus pagrindo išlyginimo. Įrengimo kaina gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė nei laminato klojimo. Bet. (Visada yra tas „bet“). Laminatas atrodys gerai gal 5, gal 10 metų. Tada jis susibraižys, kažkur išsipūs nuo drėgmės. O plytelės? Kokybiškos plytelės, teisingai išklotos, tarnaus 50 metų. Jos pergyvens ir jus, ir jūsų vaikus. Taigi, sumokama daug vieną kartą, bet sumokama tik vieną kartą.

Kai Onutė nusprendė surizikuoti…

Įsivaizduokime Onutę iš Kauno rajono. Ką tik pasistatė naują namą. Turi du mažus vaikus ir labai aktyvų labradorą. Visi draugai dėjo laminatą. Po pusmečio laminatas prie durų jau buvo subraižytas ir šiek tiek „pasišiaušęs“ nuo šlapių batų ir šuns dubenėlių. Onutė nusprendė rizikuoti – visur, išskyrus miegamuosius, išklojo medžio imitacijos plyteles. Draugai sukiojo pirštą prie smilkinio: „Bus šalta!“. O dabar? „Iš pradžių bijojau šalčio, bet su grindiniu šildymu dabar namie vaikštom basi net žiemą,“ – sako ji. Ji tiesiog išplauna grindis ir jos vėl atrodo kaip naujos. Jokių įbrėžimų. Jokios baimės dėl išlieto pieno. Jos gyvenimo būdui tai buvo tobulas sprendimas.

Taigi, ar apsimoka? Kaip ir visada gyvenime, geriausias atsakymas yra… priklauso. Nėra vieno teisingo varianto. Tai yra kompromisų ir prioritetų klausimas. Jei namuose yra įrengtas grindinis šildymas – o naujos statybos namuose Lietuvoje jis beveik visada yra – „šalčio“ argumentas tiesiog išgaruoja. Lieka tik kietumo, akustikos ir kainos klausimai. Tai jau nebėra kažkokia egzotiška Viduržemio jūros regiono mada; tai tapo absoliučiai logišku, praktišku ir ilgaamžiu pasirinkimu šiuolaikiniam lietuviškam būstui. Ypač tam būstui, kuriame verda aktyvus gyvenimas.

Tai tiesiog požiūrio ir įpročių keitimas. Anksčiau jaukumas mums reiškė minkštą kilimą ar natūralų medį. Dabar jaukumas gali reikšti ir maloniai šiltas po kojomis, bet idealiai švarias, nesibraižančias ir „neužmušamas“ grindis. Modernios grindų plytelės siūlo neįtikėtiną estetiką, leidžiančią suderinti abu pasaulius. Prieš priimant sprendimą, tereikia ant vienos svarstyklių lėkštės padėti amžiną patvarumą ir lengvą valymą, o ant kitos – didesnę pradinę kainą ir tą negailestingą kietumą.

Ir pabaigai, keletas esminių faktų apmąstymui:

• Faktas . Plytelės yra geriausias įmanomas šilumos laidininkas grindiniam šildymui, todėl puikiai tinka šiuolaikiniams lietuviškiems namams.
• Faktas . Tai praktiškai ilgaamžiškiausia grindų danga – jos atsparios braižymui, smūgiams (pačios plytelės, ne krentantys daiktai) ir absoliučiai visai drėgmei.
• Faktas . Pradinė įrengimo kaina (tiek medžiagų, tiek meistrų darbo) yra žymiai didesnė nei daugumos kitų grindų dangų.
• Faktas . Plytelės yra kietos ir „negailestingos“ – joms nukritus dūžta daiktai, jos taip pat gali būti akustiškai „garsesnės“ atvirose erdvėse.
• Faktas . Nors patį plytelių paviršių valyti itin lengva, šviesios spalvos siūlės (glaistas) gali reikalauti daugiau priežiūros ir valymo nei pati danga.