Investavimas ilgą laiką buvo siejamas su turtingais žmonėmis ir didelėmis pinigų sumomis. Tačiau šiandien ši nuostata praranda pagrindą – dėl skaitmeninių technologijų, finansinių inovacijų ir augančios informacijos pasiūlos investuoti galima pradėti turint vos kelias dešimtis eurų. Tai ypač aktualu Lietuvos gyventojams, kurių vidutinės pajamos dažnai verčia atsakingai planuoti kiekvieną išlaidų eilutę. Mažos sumos nebėra kliūtis investavimui – jos gali tapti pradžia tvarių finansinių įgūdžių formavimui ir ilgalaikės gerovės kūrimui.
Šiame straipsnyje aptarsime, nuo ko pradėti investuoti turint nedideles lėšas: kokie instrumentai prieinami Lietuvos rinkoje, kokios rizikos kyla, ir kaip formuoti investavimo discipliną. Akcentuosime, kad svarbiausias žingsnis – ne suma, o sprendimas pradėti.
Kodėl verta pradėti nuo mažų sumų?
Pagrindinė priežastis – galimybė mokytis per praktiką be didelių finansinių pasekmių. Investuojant nedideles sumas, galima išmokti valdyti emocijas, analizuoti rezultatus, susipažinti su rinkos ciklais ir patikrinti įvairias strategijas. Be to, mažos sumos investavimui nereikalauja kardinalių pokyčių asmeniniuose finansuose – dažnai užtenka skirti 20–50 eurų per mėnesį.
Kitas svarbus aspektas – sudėtinių palūkanų efektas. Ilguoju laikotarpiu net ir mažos, bet nuosekliai investuojamos sumos gali sukaupti ženklią vertę. Pavyzdžiui, investuojant 50 eurų kas mėnesį su 7 proc. metine grąža, per 20 metų sukauptumėte virš 25 tūkst. eurų, iš kurių beveik pusę sudarytų uždirbtos palūkanos.
Kokius instrumentus verta apsvarstyti?
Lietuvoje šiuo metu ypač populiarėja trys pagrindiniai investavimo kanalai, tinkami pradedantiesiems su nedidelėmis sumomis: investiciniai fondai, ETF (biržoje prekiaujami fondai) ir sutelktinis finansavimas.
Investiciniai fondai, ypač tie, kuriuos siūlo bankai ar valdomi gyvybės draudimo bendrovių, leidžia pradėti nuo mažų įmokų, kartais nuo 30 ar 50 eurų. Tai pasyvus investavimo būdas – lėšas valdo profesionalūs fondų valdytojai. Tačiau čia svarbu atkreipti dėmesį į mokesčius – valdymo ir įėjimo/ išėjimo mokesčiai gali ženkliai paveikti ilgalaikę grąžą.
ETF (Exchange-Traded Funds) suteikia galimybę investuoti į platesnius indeksus ar sektorius su maža sąnaudų struktūra. Lietuvoje ETF galima įsigyti per vertybinių popierių platformas, tokias kaip „Interactive Brokers“, „Revolut“, „Swedbank“ ar „SEB“. Pradedančiajam rekomenduojama rinktis plačiai diversifikuotus indeksinius ETF, pavyzdžiui, investuojančius į viso pasaulio akcijas.
Sutelktinis finansavimas, kurį Lietuvoje siūlo platformos kaip „Profitus“, „Finbee“ ar „Rontgen“, leidžia investuoti į paskolas ar nekilnojamąjį turtą nuo 50–100 eurų. Tai didesnės rizikos sritis, todėl ją verta rinktis tik tada, kai jau turite bazinį investavimo žinių pagrindą.
Ką turi žinoti kiekvienas pradedantysis?
Pirmiausia – reikia turėti aiškų tikslą. Investavimas be tikslo dažnai virsta spekuliacija. Paklauskite savęs: kam investuoju? Pensijai? Vaikų mokslams? Finansiniam saugumui? Atsakymas į šį klausimą padės pasirinkti tinkamą strategiją ir laikotarpį.
Antra – rizikos tolerancija. Nedidelė suma investicijai dar nereiškia, kad ji turi būti investuota į rizikingiausius instrumentus. Svarbu įvertinti, ar būsite ramūs, jei investicija trumpam sumažins vertę. Emocinis pasirengimas yra ne mažiau svarbus nei finansinis.
Trečia – diversifikacija. Net ir investuojant nedideles sumas, svarbu paskirstyti lėšas per kelis skirtingus instrumentus ar sektorius. Tai sumažina vieno sprendimo įtaką bendrai portfelio sėkmei.
Ką siūlo Lietuvos rinka?
Lietuvoje bankai siūlo įvairias platformas smulkiems investuotojams. Pavyzdžiui, „Swedbank“ turi investavimo programą „Periodinis investavimas“, leidžiančią pasirinkti ETF ar fondus ir nustatyti mėnesinę investiciją nuo 30 eurų. „SEB“ siūlo panašią paslaugą, taip pat su galimybe koreguoti investavimo kryptį pagal rizikos lygį.
„Luminor“ bendradarbiauja su „BlackRock“ ir siūlo platų ETF fondų pasirinkimą su konkurencingais mokesčiais. Taip pat vis labiau populiarėja alternatyvios platformos kaip „InRento“ ar „Savy“, kur galima diversifikuoti investicijas į NT projektus ar paskolas gyventojams.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos bankas reguliuoja šias veiklas ir aktyviai stebi investuotojų apsaugą. Tačiau vartotojo atsakomybė išlieka – būtina atidžiai skaityti investavimo dokumentus ir vertinti savo riziką. Lygiai taip pat, kaip kai kurie renkasi kazino internetu (o kartais tai ir trumpalaikės lažybos internetu), investavimas reikalauja aiškaus strateginio mąstymo – kitaip tai tampa ne investavimu, o finansine loterija.
Praktiniai žingsniai pradedant
- Įsivertinkite finansinę padėtį. Investuoti verta tik tada, kai neturite aukštų vartojimo paskolų ir turite bent 3 mėnesių išlaidų rezervą.
- Išsirinkite investavimo tikslą ir horizontą. Trumpalaikiai tikslai reikalauja mažesnės rizikos, ilgalaikiai – gali apimti daugiau akcijų komponento.
- Pasirinkite platformą ir atsidarykite sąskaitą. Dauguma platformų leidžia tai padaryti internetu per kelias minutes.
- Nustatykite periodinį investavimą. Automatinis investavimas padeda laikytis drausmės ir išlygina rinkos svyravimus.
- Siekite nuolatinio mokymosi. Sekite investavimo literatūrą, seminarus, kursus – tai padės priimti vis labiau pagrįstus sprendimus.
Investavimas nedidelėmis sumomis gali būti puikus startas finansinei nepriklausomybei. Svarbiausia – pradėti, net jei suma atrodo per menka. Laikas ir nuoseklumas dažnai yra svarbesni už pradinį kapitalą.