Nuotaikinga suknelė, turinti savo vardą
Ach, tos mergaitiškos naktys pajūryje, kai basomis kojomis smingi į šlapią minkštą smėlį, permirkusį nakties vėsa, o tamsaus vandens purslai kutena kelius... Suknelę reikia kilstelti rankomis, kad nesušlaptų, nes šiąnakt dar laukia daug įdomių nuotykių – reikia atrodyti nepriekaištingai.
Nakties spalvos susilieja su suknelės raštais – jautiesi lyg būtum juodai baltame kine apie negyvenamą salą, džiungles, paplūdimį, jūrą ir svajones. Ar tame filme jūra išmetė į krantą princą, kurį reikėjo sušildyti ir išgelbėti jam gyvybę karštu bučiniu? Tegul lieka tai paslaptyje... Lieka tik tikėtis, kad filmas tęsis kuo ilgiau, o gal ir niekada nesibaigs.
Vėsus pajūrio vėjas lėtai judina šilkines suknelės klostes ir švelniai masažuoja odą. Nuo pečių iki pat nugaros apačios nueina šiurpuliukai – taip g...