Laikas yra ribotas išteklius, kurio nesugrąžinsime, todėl svarbu mokėti atsirinkti, kur jį investuojame. Kartais mes nesąmoningai įklimpstame į veiklas, kurių nauda menka arba abejotina. Štai penkios dažnai pasitaikančios neefektyvios veiklos, kurių verta vengti:
- Klaidžiojimas socialiniuose tinkluose be tikslo
Socialiniai tinklai sukurti taip, kad pritrauktų ir kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Nuolatinis naujienų juostos atnaujinimas, slinkimas per svetimų žmonių nuotraukas ar beprasmių memų stebėjimas ne tik švaisto mūsų laiką, bet ir gali sukelti nerimą dėl to, kas vadinama „FOMO“ (angl. fear of missing out). Dar blogiau, jeigu šis įprotis trukdo atlikti svarbiausias dienos užduotis.
Ką daryti vietoj to? Nustatyk aiškius laiko intervalus, kada tikrinsi socialinius tinklus, o visą kitą laiką skirk prasmingesnei veiklai: darbui, pomėgiams, bendravimui su artimaisiais. - Nuolatinis el. pašto tikrinimas
Daugeliui el. paštas yra viena pagrindinių bendravimo priemonių, tačiau jis taip pat gali būti didelis laiko grobikas. Jei tikrini paštą kas kelias minutes, blaškaisi ir prarandi darbui reikalingą susitelkimą. Kiekvienas išsiblaškymas reiškia, kad turi sugaišti laiko, kol vėl įsitrauki į užduotį.
Ką daryti vietoj to? Nustatyk tam tikrus laiko tarpus – pavyzdžiui, tikrinti el. paštą kas kelias valandas arba kelis kartus per dieną. Taip išvengsi pastovaus dėmesio blaškymo ir išlaikysi didesnį produktyvumą. - Per ilgai užsibūnantys telefono pokalbiai be aiškios priežasties
Pokalbiai su draugais, šeima ar kolegomis telefonu gali būti vertingi, jei jie susiję su prasmingu bendravimu ar svarbių klausimų sprendimu. Tačiau valandų valandas trunkantys, neįpareigojantys skambučiai gali greitai užgriaužti tavo laiką. Dažnai net nepastebime, kaip iš „trumpai pakalbėsiu“ išsivysto ilgesnis, turinio neturintis bendravimas.
Ką daryti vietoj to? Planuok laiką pokalbiams su artimaisiais ar draugais ir, jei įmanoma, bandyk temą išsakyti aiškiai bei koncentruotai. Jeigu kalba virsta tuščia diskusija, nesidrovėk pokalbį mandagiai užbaigti. - Beprasmiškas naršymas internete
Internetas – neišsemiamas informacijos šaltinis, kuris, deja, gali tapti ir dideliu trukdžiu, jei nėra jokio plano ar tikslo. Viena nuoroda veda prie kitos, vienas straipsnis – prie kito, kol galų gale supranti, kad praleidai ištisas valandas skaitinėdamas menkaverčius dalykus ar žiūrėdamas vaizdo įrašus, kurie visai nepraturtina tavo žinių. Kai kurie žmonės net nepastebi, kaip per ilgą naršymo seansą gali atsidurti lažybos online pasiūlymų puslapiuose – tai tik dar vienas pavyzdys, kai atrodo, jog pramoga yra nekenksminga, o iš tiesų gali eikvoti brangų laiką.
Ką daryti vietoj to? Prieš atidarydamas naršyklę, nustatyk tikslą: ar nori išmokti ko nors naujo, surasti aktualios informacijos, ar tiesiog atsipalaiduoti? Turėdamas aiškų tikslą, išvengsi klaidžiojimų be prasmės. - Ilgos, neproduktyvios televizijos ar serialų peržiūros
Seriale po serialo, filmas po filmo – lengva pamesti laiko nuovoką. Nekontroliuojamas televizijos, serialų ar interneto laidų žiūrėjimas gali atimti ne tik daug valandų, bet ir energijos. Dažnai tokio tipo laiko leidimas tampa bėgimu nuo realybės ar problemų sprendimo, o tai ilgainiui gali sukelti dar daugiau neigiamų pasekmių.
Ką daryti vietoj to? Suplanuok, ką žiūrėsi, vietoje to, kad kanalus perjungtum atsitiktinai. Gali nuspręsti, kad per dieną leisi sau pažiūrėti vieną ar du epizodus mėgstamo serialo, taip neperžengsi priimtino laiko limito.
Svarbiausias žingsnis, norint valdyti savo laiką, yra suprasti, kur jis dingsta. Atpažink veiklas, kurios tau ne tik nepadeda tobulėti, bet ir neša abejotiną naudą ar net žaloja tavo kasdienį produktyvumą. Kai žinai, kokių įpročių vengti, gali lengviau rinktis prasmingesnį laiko leidimo būdą – tokį, kuris tau teiks ne tik malonumą, bet ir ilgalaikę naudą.